Arterinė hipertenzija

Liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90mmHg. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada.

Epidemiologija

          Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima aiški arterinio kraujospūdžio didėjimo tendencija. Framingemo širdies tyri mo metu po 30 metų stebėjimo nustatyta, kad naujų hiperten zijos atvejų skaičius per dvejus metus padidėja 3,3 proc. tarp 30–39 metų vyrų ir 1,5 proc. tarp to paties amžiaus moterų bei 6,2 proc. tarp 70–79 metų sulaukusių vyrų ir 8,6 proc. tarp to paties amžiaus moterų. Taigi, nors jaunesniame amžiuje arte rinis kraujospūdis didėja dvigubai dažniau vyrams negu mote rims, tačiau šis didėjimas nėra toks akivaizdus kaip vyresniame amžiuje, kada kraujospūdžio didesnė didėjimo tendencija jau pastebima tarp moterų. Įrodyta, kad, perkopus penkiasdešimties metų ribą, moterų kraujo spaudimas sparčiai didėja ir beveik pasiekia vyrų lygį. Dėl šios priežasties hipertenzijos sukeltų komplikacijų daug rečiau pasitaiko jaunoms moterims. Tai gali būti susiję ne tik su arterine hipertenzija, bet ir su teigiamu estrogenų arba žalingu androgenų poveikiu kraujagyslėms.
          Trečioji Nacionalinė sveikatos ir mitybos tyrimų apžvalga 1988–1991 (NHANES III) parodė, kad 24 proc. suaugusių JAV gyventojų populiacijos, kurią sudaro daugiau nei 43 milijonai žmonių, kenčia nuo hipertenzijos (kraujo spaudimas >140/90 mmHg ar yra gydomi nuo jos). Hipertenzijos paplitimas vari juoja nuo 4 proc. 18–29 metų sulaukusių žmonių grupėje iki 65–75 proc. tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių žmonių. Manoma, kad, jeigu mes visi išgyventume optimalų biologinį amžių, tai beveik šimtu procentų visiems arterinis kraujo spaudimas būtų padidėjęs. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad urbanizuotuose Afrikos regionuose arterinė hiperten zija yra daug labiau paplitusi nei tarp europidų. Netgi korega vus nutukimą, socialinius-ekonominius, dietos veiksnius, et ninis veiksnys išlieka svarbiu hipertenziją predisponuojančiu veiksniu. Šie skirtumai greičiausiai yra susiję su skirtingu et-niniu žmonių jautrumu druskai. Yra nedaug įrodymų, kad iš Afrikos kilę bei JAV ar Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės druskos suvartoja daugiau nei europietiškos kilmės žmonės. Be to, jiems griežta bedruskė dieta labiau sumažina arterinį kraujo spaudimą. Skirtingą jautrumą druskai gali ma būtų sieti ne tik su didesniu ar mažesniu druskos kiekio vartojimu, bet ir mažesne renino bei angiotenzino kon centracija, kuri dažniau nustatoma afroamerikiečiams.
          Kitas svarbus hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys – tai amžius. Išsivysčiusiose Vakarų bendruomenėse kraujo spaudi mas didėja kartu su didėjančiu gyventojų amžiumi. Ypač sparčiai jis didėja tiems, kuriems nustatytas aukštas pradinis kraujo spaudimas. Taigi, galima teigti, jog „aukštas normalus “ kraujo spaudimas yra vienas iš svarbiausių prognostinių veiksnių, perspėjančių apie galimą hipertenzijos išsivystymą vėlesniu gyvenimo periodu. Kita vertus, kraujo spaudimo dydis vaikystėje ar jaunystėje nebūtinai tiesiogiai koreliuoja su vėlesnio kraujo spaudimo padidėjimo laipsniu ar apskritai su būsima hiperten zijos rizika. Tačiau įrodyta ir kita labai svarbi ir reikšminga prak tinio darbo aspektu tendencija, kad žmonėms, kurių normalus ar žemesnis už bendros populiacijos vidurkis kraujo spaudimas, vėlesniu gyvenimo laikotarpiu kraujo spaudimo didėjimas nėra toks spartus.